dar gyvenime taip nėra skaudėję galvos. dar nesu pabudus. nuo boružės sparno ant skruosto. norėčiau perbraukti Jam taip per skruostą kaip man svetimas Žmogus šį rytą, ir pasakyt - Tavęs neprisimenu.
ir gal iš tiesų neprisimenu - - - - - - viskas taip susipynę galvoj. bet aš vis dar įsitikinus, kad aplink mane tik protingi žmonės. ir protingi žmonės man sako: klysk. tebūna tavo profesija dangus ir debesų forma. būk ten, iš kur atrodo, kad neina joks kelias. KLYSK. nes vėliau bus per vėlu. nesuklydus. neatrasi. savęs. ir žinot ką, balsai mano galvoj? aš tikiu.
manęs neveikia datos. tad ir šiandien pabudusi iš ryto negalvojau apie naują pradžią. apie nakties atgarsius. apie dulkes, kurios lipo man prie rankų, plaukus, patamsėjusius nuo amžino Atgimimo, odą, sausą nuo skalbimo, bandymo surasti Tiesą. atsibudusi pagalvojau - aš pabudau. ir tai tiesiog buvo Pradžia.
Kolibri, tai buvo pirma plyta atstatant tai, kas sugriauta.
ir mano gerb draugei Bettei iš antro namo po dešine buvo juokinga, kai pasakojau jai apie vaikiną su alum rankose, kurį reikėjo palaikyt, bet tai yra gyvenimas.
tie dūmai, besiritantys pažeme, tas TRANSAS, į kurį veda Muzika.
dievaži.
well, show me the way to the next whiskey bar... - -
skauda taip stipriai, kad jaučiuosi gyva.
ir dar žinot ką, balsai mano galvoj? gavau dovanų tobulą užrašų knygutę.
ir dabar yra gerai.
gal todėl kad whore no more.
arba todėl kad galvoj skamba
- mother. i want to - - - ką čia bijosi. FUCK YOU
ir viskas keičiasi. ir man negaila praeitų metų.
ir net negaila, kad šitiek kartų nežinojau ką darau. kad ėjau pas žmones, kuriems ant manęs buvo giliai nusispjaut.
taip buvo ir bus.
jei atvirai - vidutinybės visada prasimuš pačios, o talentams visada reikės pagalbos.
amen
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą