prieš trejus metus, kai dar nebuvau iki galo įsimylėjusi, sakiau, jog ištikus bėdai skambintum man pirmai.
ir kai po dar šiek tiek laiko - maždaug dviejų su puse metų - tikslas buvo pasiektas, ir sulaukdavau tavo skambučio, kad ir kas nutikdavo, aš iš tiesų buvau laiminga.
Tokia buvo pradžia. tokia yra pabaiga.
tokia yra pradžia - sukant sulankstytą vielą ties rūpimu klausimu, ir gaunant atsakymą - ask a friend, bet vienintelis žmogus, kurio gali paklausti rėžia - man iš tiesų nerūpi
tokia yra pabaiga - krentant į bedugnę sukryžiuotomis rankomis, viskam sukantis, šiek tiek išgėrus, smilkalui dar nespėjus kaip reikiant įsidegti
tokia yra pabaiga -
niekas niekada nenorėjo, kad būčiau number one, tik tuos kelis vėjavaikius, ir, tiesą sakant, dar dabar nežinau, ar jie tapo Žmonėmis.ar taps kada
tokia yra pradžia -
pradedant nuo Nulio, nors galėčiau atiduoti akis už naktį, kai šnabždėjai, jog niekada negalima pradėti iš nieko - -
gal tikrai manyje yra blogis, vien blogis
aš nemyliu šiąnakt savęs, gal nemylėsiu dar kokias
šimtą vienuoliką tris naktis
galbūt
kartais norisi kalbėti dievskaita
ir kiekvieną kryžiaus skersinį mylėt
atskirai
- - - -
visi eilėraščiai
kurie bus sukurti
seniai jau sukurti yra:
kaip atkakliai mes
iš naujo ir iš naujo vis kartojam
kitų seniai sukurtus jau eilėraščius
kartojuosi ir aš
šį kūną kartą jau vilkėjau
kai savo tėvu aš buvau
šią dainą jau esu dainavęs
kai savo motina buvau
drugelį šitą gi ant delno
esu jau kartą laikęs kai buvau
aš savo sūnumi
ir Kristų aš prikalt prie kryžiaus esu leidęs
kai Dievu jo buvau
vien tik tavęs dar niekad iki šiol
aš nebuvau mylėjęs
2 komentarai:
gražiai tu moki savo nemiegančią beprotystę sutalpint į žodžius. išties.
o kieno tavo brūkšteltas eilėraštis? :>
tiesą sakant, aš nežinau. iš popieriuko mano stalčiuje. matyt senas. iš praeito gyvenimo.
Rašyti komentarą