[16:32:39] sniegena: http://www.youtube.com/watch?v=0KQW2YnCUrE kai klausau šito įsivaizduoju save, maždaug keturiasdešimties metų, sėdinčią biliotekoje labai aukštais, senoviniais langais. ir mano smilkiniai jau šiek tiek žilstelėję. ir už lango naktinė pūga. pūga beveik tokia, kaip rūkas. kai nesimato nei rankų, nei sielos


ir šypsausi. nors gal tai ne šypsnis, tai šiek tiek dvasia. ir šalia, ant seno, nudėvėto stalo, vidury visų knygų lentynų, ir blausių žibintų, nėra karšto vyno, bet panorėjusi galiu jausti jo kvapą, tiesą sakant,
galiu jausti ką tik noriu,
 ir prisimenu viską, visą gyvenimą, tarsi jis būtų buvęs vakar. mylimųjų pirštus, bėgusius plaukais, pečiais, nugara,
 naktis, kurios atsitiko iš dangaus,
klyksmą prieš gimstant - - -

ir tuomet ramu. primityvu. primityvu tiek, kad vietoj suaugusios moters atvaizdo matai dvylikametę mergaitę, žydras akis, susprogusį balioną, pirmąjį Atsiprašau, pirmąjį nuogą žvilgsnį -

genialu, Bachai
ge - nia - lu...