atsimerkiu be įžangos, be jokios išankstinės minties.
 atsimerkiu, girdžiu pirmus dainos akordus. mano galvoje tuščia. net nesugebu suvokti, jog pirmą kartą gyvenime iš tiesų apie nieką negalvoju.
 Nežemiškas jausmas, protas atsiskiria nuo kūno, nejaučiu, kad kūnas yra, tik švelniai šypsausi.
Mes važiuojam, aplink baltas rūkas, gulintis pievose. Mes važiuojam ir viskas atrodo taip nulemta, taip nepakeičiama, iškalbėta, išgrota, išjausta.
Ir tada prasideda žodžiai.
 how i wish.
 how i wish you were here.

ir baigiasi pasaulis. galima numirti.