. . . , aš - turiu - per - daug - prisiminimų
durys užsitrenkia. kojas gaudo vėjas, atsiremi į tvorą, likusią už nugaros, ir...
ir begarsėms ašaroms byrant iš akių dar spėji išgirsti - - kaip šalnos prasideda
reikėjo trijų mėnesių, kad vėl įsijungčiau ipodą
ir kas tada? tada tai akys
gal ir tos, tobulai išdurtos
. man sunku. man sunku po dar vienos lietingos nakties valytis makiažą, sunku atsakyti į
- jums butelį, ar taurę?..
o vėliau
- tau ką, dar nėra....?
o paskui dar vėliau
- man nusispjaut - - - - - - - - - - - - - - - - ateik
tai laiškas. visiems, kam rašau kiekvieną dieną po šimtą kartų. Visada mintyse. Visada per matematiką, literatūrą, fiziką. Visada grojant mocartui. Visada stengiantis prisiminti harmonijos taisykles. po kadencinio akordo - dominantės sekundakordas. taip, ar ne? nebelieka laiko patikrinti.
Viskas per daug nuoširdu, kad pajusčiau, kai daina pasikeičia. Kad pajusčiau, kada jau galiu padėti galvą ant kelių. Kada galiu paprašyti pasilikti.
Kada galiu prašyti išeiti. Kada išeinu pati.
Ar tai Vilnius. Ar tai ne mano pilies gatvė. Ar tai Paryžius. Ar tai... Ar tikra tavo šypsena. Ar tikras prisilietimas. Ar šiąnakt grįšiu.
ar galiu tavimi pasitikėti
stovėti ant baltojo tilto. su karštu vynu rankose. žinoti, kad tai kažkada jau buvo.
sudužau. į tiek tūkstančių dalių
Būti
elektriniu mazgeliu ant tavo lūpos
mažiausiu drugeliu simfonijoje
riešutmedžiu tavo plaukuose
ar tik
varna nulenkusia
žaliausia tavo akyje augančio medžio
viršūnę
tai šitaip šviečia saulė. tai šitaip šaldo ruduo.
pavargau. pavargau tavęs laukti.
pavargau.
čia iš vidaus nėra durų, kaip s. sakė - - -
arba mes jų nematom. arba apskritai
čia mūsų nėra
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą